Bendorius sutinka Gedminą: Ilgos paieškos sveikatos problemai spręsti

Akį badančios sveikatos priežiūros sistemos ydos yra pažįstamos daugeliui. Su šia brutalia realybe prieš daugiau nei dešimt metų susidūrė ir Martynas Bendorius. Iki tol buvusio visiškai sveiko pirmakursio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis po eilinės virusinės infekcijos, kurios pabaigoje atsirado nuolatiniai stiprūs galvos skausmai. Jiems nepraeinant, Martynas pradėjo ieškoti pagalbos nuo skubios pagalbos skyriaus iki privačios klinikos, nuo vieno specialisto iki kito. Atsakymai buvo bene identiški: „tyrimai nieko blogo nerodo, tuoj turėtų praeiti“, „tai tiesiog pervargimas“, „reikia vengti streso“ ir panašiai. Ilgainiui Martynas išgirsdavo vis daugiau nuomonių tiek iš medicinos specialistų, tiek iš artimųjų, kad taip tiesiog manipuliuoja ieškodamas dėmesio.

Dėl patiriamo skausmo buvo neįmanoma dirbti ar mokytis. Tačiau jaunas žmogus nesulaukė jokio aiškaus atsakymo, kas tai per liga. Situacija atrodė beviltiškai iki tol, kol Martynas susitiko su vienu gydytoju ne kaip pacientas, o skausmo klinikų rėmėjas. Specialistas buvo savo srities ekspertas, aiškiai įvardino diagnozę (jos pavadinimas – NDPH) ir padėjo sudaryti tolimesnį gydymo planą.

‍

Sisteminių spragų iššūkiai, ieškantiems medicininės pagalbos

Martynas, patyręs daugybę nusivylimų sveikatos priežiūros sistema, suprato, kad „Pacientas svarbiausia“, „Inovatyvios sveikatos priežiūros paslaugos“ ir panašūs šūkiai dažniausiai tėra pigūs marketingo triukai. „Nuo tada gilinuosi tiek į savo susirgimą, tiek į inovacijas medicinos sistemoje plačiąja prasme. Pasirodo, yra daug ligų, kurių atvejais žmonėms tenka metų metus ieškoti reikiamo atsakymo. Pavyzdžiui, moterys su endometriozės simptomais vidutiniškai prasikankina iki aštuonių metų kol yra nustatoma tiksli diagnozė“, – teigė M. Bendorius.

Reikšminga žmonių dalis ieško kvalifikuotos pagalbos, tačiau nesulaukia išsamaus dėmesio, visus simptomus pateisinant psichosomatika. M. Bendorius pastebi: „Anglų kalboje net egzistuoja terminas medical gaslighting, kuris apibūdina polinkį paviršutiniškai vertinti paciento nusiskundimus. Net Europos komisijos oficialiuose dokumentuose nurodomos būklės, kaip fibromialgija, posturalinės ortostatinės tachikardijos sindromas (POTS) ir kitos, dar nėra deramai įtrauktos į patį medikų rengimo procesą.“ Todėl Martynas mano, kad pokyčiai turėtų būti vykdomi nuo medikų mokymo proceso pradžios.

IT specialistas džiaugiasi, kad finansinė situacija leido „išgyventi” laiką, kai dėl ligos buvo visiškai išslydusi žemė iš po kojų. „Aš galėjau ieškoti medicininės pagalbos būdais, kurie yra prieinami ne visiems. Bendravau su užsienio klinikomis ir ekspertais. Tačiau yra pilna pavyzdžių, kai negavus aiškių atsakymų, žmonės netenka darbo, nebegali sumokėti banko paskolų ar net išsiskiria su sutuoktiniu. Nepakeldami ligos naštos žmonės gali imtis kraštutinumų ir patys pasirinkti užbaigti savo gyvenimą“, – pastebėjo M. Bendorius.

‍

Bendraminčių paieškos medikų bendruomenėje

Vėliau Martynas mėgino užmegzti ryšį su specialistų organizacijomis, siekdamas atkreipti dėmesį į savo kailiu patirtas problemas. Finansavo įvairių inovacijų diegimą klinikinėje praktikoje. Tačiau pakartotinai atsimušdamas į medikų bendruomenės uždarumą ir visos sveikatos sistemos atsparumą pokyčiams, galiausiai nusprendė iniciatyvos imtis pats. Ambicingai misijai buvo reikalingi bendraminčiai. Šios paieškos Martyną atvedė į susitikimą Jaunųjų gydytojų asociacijoje prieš penkis metus. Jai tuo metu vadovavo bendravardis gydytojas Martynas Gedminas.

M. Bendoriaus patirtys būnant paciento batuose rezonavo su M. Gedmino nusivylimu stagnuojančia sistema. Buvo aišku, kad kažkas sistemoje turi keistis iš esmės. Tačiau tuo metu, idėja pradėti konceptualiai naują modelį jaunam medikui atrodė nerealistiška: „Pagalvojau „Ką čia tas „ITišnikas“ sumanė?“ Nustebau, kad apie tai, kaip turi veikti sveikatos sistema kalba žmogus, pats neatsikankinęs medicinos moksluose ir budėjimuose. Juk tai užgrūdina! (o gal suluošina?). Todėl per daug rimtai į M. Bendoriaus mintis nežiūrėjau, tačiau pats negalėjau susitaikyti su sistemos absurdiškumu ir nužmogėjimu.“

‍

Blėstanti tolerancija dabartinei sveikatos priežiūros sistemai paskatino imtis iniciatyvos

M. Gedminas, norėdamas įnešti pokyčių į sveikatos sistemą, pradėjo darbus Joniškyje. „Joniškyje buvo reikiamas politinis palaikymas (pasirodo, nuo to viskas ir priklauso) toliau nuo didžiųjų centrų įtakos kurti tvarkingai veikiančią gydymo įstaigą. Pokyčiai čia pareikalavo daug. Tačiau iš esmės tai buvo nesudėtingi ir savaime suprantami sprendimai. Tokie modeliai natūraliai ateina į galvą, kai dėmesio centre laikai paslaugos kokybę ir paciento saugumą“, – paaiškino M. Gedminas. Gydytojas nuoširdžiai tikėjosi, kad sukūrus apčiuopiamą pavyzdį mažoje ligoninėje, sistema ims pavyzdį ir pati pradės transformuotis. M. Gedminas pastebi, kad reakcija bent kol kas yra beveik atvirkštinė: „Dabar suprantu, jog tvariems pokyčiams reikės kur kas daugiau. Sistema nori išlaikyti status quo, kad ir koks beviltiškas jis bebūtų.“

Medikas, įvardindamas sistemos spragas teigia: „Nėra siekiama kokybės, o vertinami tik suteiktų paslaugų kiekiai. Ligonių kasų įkainiai suponuoja, jog pacientai turi būti „sukami kaip fabrike“, o pakartotinės konsultacijos išvis neapmokamos. Todėl žmonės negali sulaukti deramo įsigilinimo į individualų sveikatos poreikį. Institucijos tikrina ir baudžia už tai, ką parašei, todėl dėmesys pacientui tampa antraeiliu reikalu.“ M. Gedminas atkreipia dėmesį, kad ydos viešajame medicinos sektoriuje yra akivaizdžios, todėl plečiasi privatusis. „Tačiau ir ten daugeliu atvejų yra orientuojamasi į paslaugų kiekius ir finansinę naudą, o ne esminę kokybę. Rezultate gauname daug menkaverčio blaškymosi sveikatos sistemoje epizodų, kuomet žmonės taip ir lieka vieni su savo bėdomis“, – sakė M. Gedminas.

Gydytojas pabrėžia, kad „Medicina Lietuvoje išsigimė ir pradėjo tarnauti pati sau, pamiršdama svarbiausią savo misiją – spręsti žmonių sveikatos problemas. Todėl, kai Martynas Bendorius vėl kreipėsi jau su konkrečiomis idėjomis, rimtai apie tai susimąsčiau. Norisi plėsti jau sukurtus paslaugų teikimo modelius, kad kuo daugiau žmonių galėtų jaustis geriau ir grįžti į savo įprastą gyvenimą, o medikai galėtų dirbti oriai ir realizuoti savo potencialą.“

‍

Sugrįžimas prie pamatinių medicinos vertybių

Šios M. Bendoriaus ir M. Gedmino patirtys iš paciento bei gydytojo perspektyvų yra idėjinis Olm Clinic pagrindas. Esminis bruožas, kuriuo išsiskirs naujasis žaidėjas – išplėstinė atvejo vadyba, padedant rasti išsamius ir šiuolaikiniais standartais paremtus sprendimus sveikatos problemoms. Derinant generalisto (plataus profilio gydytojo) ir specialisto perspektyvas yra einama nuo priežasties iki rezultato, nepaliekant žmogaus neužtikrintume. Taikys naujausių mokslinių tyrimų duomenis, lyderiaujančių pasaulio klinikų metodikas, dirbtinio intelekto galimybes bei pasitelks modernius vakarų medicinos diagnostikos ir gydymo metodus.

Daugeliui gali kilti klausimas: „Kas yra Olm?“. Tai – angliškas urvų salamandros pavadinimas. Juos Slovėnijoje pamatė Martynas Bendorius per pirmąją savo ilgą ir išbandymų kupiną kelionę po priverstinio ligos sukelto „namų arešto“. Šis gyvūnas pasižymi keliomis unikaliomis savybėmis, kurios dera su inovatyvios medicinos klinikos koncepcija:

Regeneracija. Šios salamandros neserga vėžinėmis ligomis ir gali atsiauginti prarastus organus ar kūno dalis.
Prisitaikymas ir ilgaamžiškumas. Jos gali sunkiomis sąlygomis be maisto išbūti iki kelių metų, o gyvena virš šimto metų.
Aštrūs pojūčiai, padedantys susigaudyti tamsoje ir neužtikrintume.

Taigi, Olm Clinic siekia pasiūlyti žmonėms tokią mediciną, kokia ji ir turėtų būti gyvenant Europos sąjungoje XXI a. trečiajame dešimtmetyje. Sudarydami sąlygas realizuoti save, klinika palaipsniui nori vienyti nuoširdžiai meistriškumui atsidavusių medikų bendruomenę, kuri padėtų pagrindą naujiems medicinos standartams Lietuvoje. Pasak klinikos vadovų: „Tikslai yra ambicingi ir ilgalaikiai. Galime garantuoti, jog tai nebus tik dar vienas medicinos kioskas.“

Straipsnį skaitykite čia

Comments